ProZ.com translation contests »
Bon voyage: "Stories about travel" » English to Lithuanian

Competition in this pair is now closed.

Discussion and feedback about the competition in this language pair may now be provided by visiting the "Discussion & feedback" page for this pair. Entries may also be individually discussed by clicking the "Discuss" link next to any listed entry.

Source text in English

The moment when, 50 years ago, Neil Armstrong planted his foot on the surface of the Moon inspired awe, pride and wonder around the world. This newspaper argued that “man, from this day on, can go wheresoever in the universe his mind wills and his ingenuity contrives…to the planets, sooner rather than later, man is now certain to go.” But no. The Moon landing was an aberration, a goal achieved not as an end in itself but as a means of signalling America’s extraordinary capabilities. That point, once made, required no remaking. Only 571 people have been into orbit; and since 1972 no one has ventured much farther into space than Des Moines is from Chicago.

The next 50 years will look very different. Falling costs, new technologies, Chinese and Indian ambitions, and a new generation of entrepreneurs promise a bold era of space development. It will almost certainly involve tourism for the rich and better communications networks for all; in the long run it might involve mineral exploitation and even mass transportation. Space will become ever more like an extension of Earth—an arena for firms and private individuals, not just governments. But for this promise to be fulfilled the world needs to create a system of laws to govern the heavens—both in peacetime and, should it come to that, in war.

The development of space thus far has been focused on facilitating activity down below—mainly satellite communications for broadcasting and navigation. Now two things are changing. First, geopolitics is stoking a new push to send humans beyond the shallows of low-Earth orbit. China plans to land people on the Moon by 2035. President Donald Trump’s administration wants Americans to be back there by 2024. Falling costs make this showing off more affordable than before. Apollo cost hundreds of billions of dollars (in today’s money). Now tens of billions are the ticket price.

[ … ]

It is a mistake to promote space as a romanticised Wild West, an anarchic frontier where humanity can throw off its fetters and rediscover its destiny. For space to fulfil its promise governance is required. At a time when the world cannot agree on rules for the terrestrial trade of steel bars and soybeans that may seem like a big ask. But without it the potential of all that lies beyond Earth will at best wait another 50 years to be fulfilled. At worst space could add to Earth’s problems.

Winning entries could not be determined in this language pair.

There was 1 entry submitted in this pair during the submission phase. Not enough entries were submitted for this pair to advance to the finals round, and it was therefore not possible to determine a winner.

Competition in this pair is now closed.

Entries (1 total) — Expand all entries

Akimirka, kai prieš 50 metų Neilas Armstrongas pastatė savo pėdą ant Mėnulio paviršiaus, sukėlė pagarbą, pasididžiavimą ir nuostabą visame pasaulyje. Šis laikraštis teigė/įtikinėjo, kad „nuo šiol žmogus gali nuvykti į bet kurią visatos vietą, kur tik jo protas ir išradingumas benuvestų... į planetas, anksčiau, o ne vėliau, žmogus dabar tikrai nuvyks“. Bet ne. Nusileidimas Mėnulyje buvo kaip nukrypimas, jis nebuvo galutinis tikslas, o kaip priemonė parodyti nepaprastas Amerikos galimybes. Šiam vieną kartą atliktam dalykui nereikėjo pakartojimo. Tik 571 žmogus pabuvojo orbitoje; 0 nuo 1972 metų niekas neišdrįso pakilti į kosminę erdvę didesniu atstumu, nei Di Moinas nutolęs nuo Čikagos.

Ateinantys 50 metų atrodys visai kitaip. Mažėjantys kaštai, naujos technologijos, Kinijos ir Indijos ambicijos bei nauja verslininkų karta žada ryškią plėtros kosmoso srityje erą. Beveik neabejotina, kad tai apims turizmą turtingiesiems ir geresnius ryšių tinklus visiems žmonėms; ilgainiui tai gali apimti mineralų naudojimą ir net viešąjį transportą. Kosmosas taps vis labiau panašus į Žemės pratęsimą, t. y. veiksmo vietą ne tik vyriausybėms, bet ir įmonėms bei privatiems asmenims. Bet kad šios viltys išsipildytų, pasaulis turi sukurti įstatymus, leidžiančius valdyti dangų – tiek taikos metu, tiek, jei taip nutiktų, ir karo metu.

Plėtra kosmoso srityje iki šiol buvo orientuota į apačioje vykdomos veiklos palengvinimą, t. y. daugiausia į palydovinius ryšius transliavimui ir navigacijai. Dabar keičiasi du dalykai. Pirma, dėl geopolitikos atsirado naujas postūmis nusiųsti žmones už žemosios Žemės orbitos ribos. Kinija planuoja išlaipinti žmones Mėnulyje iki 2035 metų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija norėtų, kad amerikiečiai ten grįžtų iki 2024 metų. Dėl mažėjančių kaštų šis pasirodymas darosi prieinamesnis nei anksčiau. „Apollo“ programa kainavo šimtus milijardų dolerių (šiandienos pinigais). Dabar dešimtys milijardų yra bilieto kaina.

[ … ]

Klaidinga reklamuoti kosmosą kaip romantizuotus Laukinius Vakarus, anarchinę ribą, kur žmonija gali nusimesti savo pančius ir iš naujo atrasti savo lemtį. Kad išsipildytų su kosmosu siejamos viltys, reikalingas valdymas. Tuo metu, kai pasaulis negali susitarti dėl antžeminės prekybos plieno strypais ir sojos pupelėmis taisyklių, tai gali atrodyti kaip sunki užduotis. Bet be to, potencialas viso kas yra virš Žemės lauks geriausiu atveju dar 50 metų tam, kad galėtų atsiskleistų. Blogiausiu atveju dėl kosmoso Žemėje kiltų papildomų problemų.
Entry #27311 — Discuss 0 — Variant: Not specified
gmdaiva
gmdaiva
Литва
Entry tagging:
  • No "like" tags